Professional Activities (1930–1981) of Latvian-Born Lithuanian Architect and Engineer Karolis Reisonas (1894–1981) in Kaunas, Panevėžys and Adelaide Cities

Sigitas Vladas Saladžinskas, Kristina Vaisvalavičienė

Abstract


The article introduces the professional activities of Latvian-born Lithuanian architect and engineer Karolis Reisonas (in Latvian: Kārlis Reisons; 1894–1981) in the second half of his life – from 1930 in Kaunas, Panevėžys and Adelaide cities – and his role in the history of Lithuanian architecture. K. Reisonas was one of the most prominent creators of modern 20th-century interwar Lithuanian architecture and together with other famous Lithuanian architects formed a special style of Kaunas modern architecture in interwar period. K. Reisonas is the author or co-author of representative buildings in Šiauliai, Kaunas and other Lithuanian cities, as well as in Riga and Adelaide cities. Architect and engineer K. Reisonas worked as Šiauliai City Engineer and Head of Municipal Construction Department (1922–1930), Director of Šiauliai Vocational School (1926), Consultant of Lithuanian Chamber of Agriculture (1927–1928), Head of Construction Department of Kaunas Municipality (1930– 1938), Panevėžys City Engineer (1940) and Burgomaster (1941–1944). From 1949, the Reisonas family lived in Adelaide city, Australia. To his projects three monuments of independence were built in Lithuania – Monument of Independence in Šiauliai city, Podium of the Freedom Monument of Kaunas city and Roman Catholic Christ’s Resurrection Church in Kaunas city. Fourteen of buildings in Lithuania (in Kaunas and Šiauliai cities) designed by him are included in the list of cultural values of Lithuania. Early K. Reisonas’ projects are characterized by historism, elements of eclecticism and «brick style», later projects are characterized by austere rationalism, functionalism, adaptation to urban construction and cultural and historical context.


Keywords:

Karolis Reisonas; architecture of Lithuania; Kaunas, Panevėžys; Adelaide city

Full Text:

PDF

References


UNESCO Tentative lists. «Kaunas 1919–1939: The Capital Inspired by the Modern Movement» [online]. http://whc.unesco.org/en/ tentativelists/6166/ [cited: 25.02.2019].

Kauno Šv. Kryžiaus RKB Santuokos metrikų knyga, 1930. P. 105, ieraksta Nr. 63.

Jankevičiūtė, G., Petrulis, V. «Tautos šventovė: Prisikėlimo bažnyčia». Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940. Vilnius: Lapas, 2018, p. 94.

Kristus augšāmcelšanās baznīcas projekts (1929). Lauku Doma, 1929 gada 31. oktobris, Nr. 40, 3. lpp.

Kristīgas tautas brīvības piemineklis. Vērotājs, 1929. gada 9. novembris, Nr. 39, 1.–2. lpp.

Kairiukštytė-Jacinienė, H. Prisikėlimo bažnyčios reikalu. Lietuvos Aidas, 1930, Nr. 55, p. 2.

Buškevičienė, A. Prisikėlimas. Kaunas: Judex, 2006, Nr. 42.–44., p. 102.

Kristus Augšāmcelšanās baznīca Kauņā. R. Vaisvalavičus foto, 2018.

Lietuvas Augšāmcelšanās baznīcas projekta autors – latvietis. Jaunākās Ziņas, 1936. gada 26. augusts, Nr. 193, 16. lpp.

Preišegalavičienė, L. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. 2018, p. 162–163.

Fotoattēls «Vienas aukščiausių Amerikos namų». Naujas Žodis, 1928, Nr. 10–11, p. 18.

Fotoattēls «Naujas dangorėžis». Naujas Žodis, 1930, Nr. 2, p. 38.

Amerikas debesskrāpja fotoattēls. Naujas Žodis, 1928, Nr. 23–24, p. 15.

Laurinaitis, P. T. «Futuristinės Kauno vizijos». Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940. Lapas, 2018, p. 68.

Baltijas valstis piedzīvo monumentālu celtņu radīšanas laikmetu: Saruna ar Rīgas pilsētas galvu R. Liepiņu. Brīvā Zeme, 1937. gada 17. jūnijs, Nr. 133, 6. lpp.

Rutmanis, J. Celtniecības izstāde. Latvijas Arhitektūra, 1939, Nr. 6, 168. lpp.

Kančienė, J. Architektas Karolis Reisonas. Kaunas: Geltona, [b. m.], p. 5.

Kančienė, J. «Prisikėlimo bažnyčia». Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 351.

KRVA, 219. f., 3. apr., 508. l., 27. lp.

Kauņas Evanģēlisko reformātu baznīca: a) Atklātne «Evangelikų- reformatų bažnyčia statoma Kaune». Miškinis, A., Morkūnas, K. Kauno atvirukai. 1918–1940: Katalogs. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001, p. 152–153.

Kristus Karaļa baznīca Rīgā. Foto Kristupas Saladžinskas, 2018.

Kančienė, J. Architektas Karolis Reisonas. Kaunas: Geltona, [b. m.], p. 16.

Jankevičiūtė, G., Petrulis, V. «Tautos šventovė: Prisikėlimo bažnyčia». Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940. Lapas, 2018, p. 96.

Katoļu dievnama jaunceltne Rīgā. Daugavas Vēstnesis, 1943. gada 20. aprīlis, Nr. 93, 4. lpp.

Rīgas Kristus karaļa draudze [tiešsaiste]. http://karalis.lv/vest ure#1500533251709-61119636-2524 [skatīts: 03.11.2018].

Levina, M., Zilgalvis, J., Tipāne, A., Čoldere, D., Banga, V. The Heritage of Religious Architecture and Art in Riga. Rīga: Neputns, 2010, 426. lpp.

Aknīstes sv. Ignācija no Lojolas katoļu baznīca [tiešsaiste]. http://www. akniste.lv/?id=399〈=lv [skatīts: 03.11.2018].

Jankevičiūtė, G., Petrulis, V. «Nacionalinė tapatybė: Vytauto Didžiojo muziejus». Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas. 1918–1940. Vilnius: Lapas, 2018, p. 86.

Atklātne «Kaunas. Vytauto Didžiojo muziejus» (foto V. Augustins). Miškinis, A., Morkūnas, K. Kauno atvirukai. 1918–1940. Katalogas. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001, p. 87.

Kančienė, J. «Vytauto Didžiojo muziejus». Kauno architektūra. Sast. A. Jankevičienė. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 306.

Zemes bankas ēka Kauņā. Technika ir ūkis, 1935, Nr. 1, 26. lpp.

Baužienė, M. Didžiausio Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklo autorius. Žemaičių Žemė. 2007, Nr. 4, p. 47.

Kauno miesto privati statyba: pasikalbėjimas su miesto inžinieriumi K. Reisonu. Lietuvos Aidas, 1934, Nr. 69, p. 8.

Kauno miesto halės. Lietuvos Žinios, 02.02.1931, p. 8. [35] KRVA, 219. f., 3. apr., 508. lieta, 9. lp.

Žk. Ilgų metų kruopštaus darbo dideli vaisiai. Ūkininko Patarėjas, 1936, Nr. 3, p. 13.

Gailiūnaitė, O. Eleną Butnevičiūtę-Reisonienę prisimenant. Moteris: Lietuvių Moterų Kanadoje Žurnalas. 1985–1986, p. 18.

Reisonas, K. Miesto statybos darbai ir planai. Panevėžio Tiesa, 1940., Nr. 7, p. 4.

Astramskas, A. Miesto vadovai: Panevēžas pilsētas vadītāju saraksts [tiešsaiste]. http://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/miestas-216/istorija/ miesto-vadovai.html [skatīts: 02.06.2018].

St. Nicholas Church [online]. http://saintnicholasadelaide.org.au/?page_ id=71 [skatīts: 04.09.2018].

K. Reisona ekslibris. Autors G. Bagdonavičus (1928). Šauļu muzejs «Aušra», ŠAM D-T 6764.

Memoriālā plāksne K. Reisonam Šauļos (tēln. K. Bimba). Foto A. Zabitītes (2018).




DOI: 10.7250/HESIHE.2019.003

Refbacks

  • There are currently no refbacks.


Copyright (c) 2019 Sigitas Vladas Saladžinskas

Creative Commons License
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.